- prigūrinėti
- prigūrinė́ti tr. pririnkti, prilesti, priėsti gūrinėjant: Ot mūsų vištos prigūrinėjo (gurinėdamos prilesė) Bgs. | refl. tr., intr.: Gūrinėjo gūrinėjo ir prisigūrinėjo pilną pintinę uogų Ssk. Avys jau prisigūrinė́ja, bet galvijam nėra dar ko paėsti Rm. \ gūrinėti; apgūrinėti; prigūrinėti; užgūrinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.